Gyvenime yra keli malonūs dalykai: pirmas – stebėti pasaulį ir antras – mėgautis gyvenimu. Pirmuoju atveju SUPER kadrus galima paprasčiausiai (arba su pastangomis) užfiksuoti, antruoju – tiesiog džiaugtis tuo ką darai.

Bastūnai karpatuose 2009

Bastūnai karpatuose 2009 išvykimas

Penktadienį (2009 08 07) anksti ryte, Bastūnų kolona pajudėjo Ukrainos link. 19 žmonių šešiuose automobiliuose, radio cb šaukiniais „žalias“, „raudonas“, „discovery“, „wrangleris“, „rašaliukas“ ir „patrulis“. Kelionė prasidėjo puikiai, kilometrai sukėsi greitai. Besikratant kažkur aplink Liubliną, trumpai paremontavome „wranglerį“, nupirkome priekines stabdžių kaladėles.
Wranglerio taisymas
Šis pirmas įvykis, paskatino keliauninkes Simoną ir Pauliną pradėti kurti Bastūnų kelionės himną. Jau pavakaryje buvome prie Ukrainos sienos. Labai tolerantiški Lenkijos ir Ukrainos pasienio ir muitinės pareigūnai, stengėsi, kad bastūnai kuo greičiau „pralystų“ sieną. Sužavėti atidaromu autohome palapinių ant „žalio“ ir „wranglerio“ stogų, pamiršo patikrinti elementarius dalykus.

Štai mes ir Ukrainoje. Judėjome pagal sieną, nesiekdami Lvovo, Užgorodo kryptimi. Miške tarp Nemirov ir Javorov, įsirengėme pirmąją stovyklą.
Pirma stovykla
Sekančią dieną, jau apie pietus, mūsų akis džiugino Karpatų kalnyno pradžia. Iš draugų Lietuvoje ir Ukrainoje gavome keletą gps tracku, pagal kuriuos vykdavo varžybos Karpatuose. Pagal juos ir judėjome nuvažiavę nuo asfalto prie Užok miestelio. Miške sutikome uogautoją Mariją, kuri mainais už parvežimą i Bitlia miestelį (4km.), pasisiūlė visiems išvirti tikrų ukrainietiškų kaimo barščių.
Barščiai
Pasirodo ši moteris vadovauja vietiniam folkloriniam ansambliukui. Kad neprailgtų barščių laukimas, vietinis kaimietis palydėjo mus į 954m. kalno viršūnę, kurioje išteka dieviško skonio, sveikatos, vietinio dievinimo šaltinis. Apsakyti tikro skonio, tikrų ukrainietiškų barščių, žodžiais neįmanoma, tai reikia pabandyti. Atsidėkoję, apdovanojome vedlius ir virėjus bastūnų atributika. Mūsų tikslas buvo stovykla kalnuose. Pervažiavome kaimelį Karpatskoje, kilome link viršūnes Drogobičskij Kamen (1186m.) viršūnės ir papėdėje įsirengėme antrą stovyklą (917m). „Žalio“ landroverio bastūnės Simona ir Paulina pristatė naują bastūnų kelionės
Bastūnų himnas
himną visą vakarą leidome klausydami Simonos dainų, dainuodami lietuviškas dainas, ragaudami ukrainietišką-kalnietišką samagoną. Dar ilgai visi niūniavo humoristinio himno priedainį: „..ti li li, ti li li, bastūnai kieti, ti li li , ti li li pasiklydo miestiii.. ti li li, ti li li kol ryto sulauks, ti li li, ti li li palapinėse snausss…“

Trečios dienos rytas vos pirmuose kilometruose link viršūnės pasirodė pakankamai sudėtingas akmenys ir išplautas keliukas privertė kaip reikiant padirbėti
Pirmas klimpimas
net gi remontuotis. Jau po valandėlės išvydome nuostabų Karpatų kalnų viršunių peizažą.
Kalnai
Tai buvo nerealu, kopėme Starostino (1226m.), Žurovkovo (1228m.), perėja Ruskij Put (1245m.), Velikij Verch (1309m.) viršūnėmis. Kalno papėdėje link kaimelio Libochora įsirengėme trečiąją stovyklą. Šios stovyklos premjera buvo lauko dušas. Maudėsi kas jautėsi purvini. Visą sekančią dieną judėjome upės vaga kalnų ir
Važiavimas upe
laukų keliukais. Ketvirta stovykla kalno Stoi papėdėje, prie Veča upės, tarp miestų Volovec ir Svaliava. Visi išbandymai laukė rytoj, žinojome savo tikslą: kalno Stoi (1608m.) viršūnė, kuria pasiekti reikia kopiant 6km miškovežių išmaltu keliuku.

Užduočiai pasiekti ir įvykdyti reikėjo visos dienos. Pakilime kaito varikliai, ilsėdavomės pakilę 200-300m., bet vis pasirodantis naujas vaizdas, kompensuodavo pastangas. Diena nebuvo labai saulėta, todėl kartas nuo karto pasinerdavome į debesis. Nustebome viršūnėje radę keletą vietinių zilų ir gazelkų su žmonėmis, kurie skynė bruknes ir mėlynes, mus pasitiko apgriautos kareiviškos kazarmos. Dar pusvalandis ir bastūnai už puškavo į viršūnę. Tuo metu, tai atrodė kaip Everestas alpinistui – svajonės išsipildymas.
Kalnai
Luktelėjome kol išsiskirstys debesys, pasidarėme keletą nuotraukų, susipažinome su kitais kopėjais ir vietiniais aukščio mėgėjais. Leidžiantis žemyn nebekaito varikliai, bet smirdėjo stabdžių kaladėlėmis, „žalias“ automatas, negalėjo stabdyti pavara. Beskubant ir nestabdant neišvengėme klaidų, „žalias“ nuėjo pavojingu keliu, kurio kylant pavyko išvengti, jam atsipirko keliomis nukritusiomis plastmasėmis. Iš paskos judėjęs „rašaliukas“ pajero, vienu vairo pasukimu, paguldė modelį ant šono.
Rašaliukas ant šono
Norint išvengti virtimo reikėjo neskubėti ir padirbėti vairu, šį kartą mus kalnas „pagavo“. Atsistoję ant kojų ir pasiremontavę judėjome žemyn. Penktąją stovyklą įsirengėme prie upės Ruka, tarp miestelių Lipča ir Košelovo.

Gerai išsimiegoję ir pavalgę, paremontavę „rašaliuką“, permontavę „discovery“ padangą, žvyrkeliais ir asfaltu lėkėme i Sineviro nacionalinį, apžiūrėjome kalnų ežerą Sinevirskoje (1000m aukštyje), paragavome šaltinio, kuris jau gazuotas ir sūrus teka iš kalnų. Buvome suplanavę pietus nacionalinėje kolyboje, taip ir padarėme. Po pietų laukė ilgas kelias i Užgorodą, o tiksliau į atsitiktinai sužinotą kaimelyje Sredne 16a. vyno daryklą. Kadangi nusprendėme, kad mums sekasi, tai rizikavome spėti vakare padegustuoti vyno ir šalia įsirengti stovyklą. Sargo priprašėme iškviesti technologę, parduotuvės pardavėją.
Vyno rusiai
Įspūdingi vyno rusiai, kuriuose didžiausia bačka 10 tonų, o daryklos svečiais buvę nuo Petro I, Brežnevo iki Bastūnų.
Vyno rusiai
Jau po visos degustacijos ir apsipirkimų, aikštelėje prie savo automobilių radome besidomintį vietinį off-roaderį Romaną su Niva (BFG MT, Warn ir tt.) Žinoma paklausė ar pažįstame Merį, ten visur Miroslavo užmesti tinklai Romanas nuvedė mus į šeštąją stovyklą prie šalia esančio ežero. Vietininkas patarė kur važiuoti ir ką pamatyti, patvirtino, kad turime grįžti į Rachovo sritį ir pakilti kalno Bliznica (1880m.) viršūnę. Visą vakarą degustavome vietinį vyną, kurio neįmanoma nusipirkti niekur pasaulyje, tik čia.

Sekančią dieną lankėmės Užgorode, apžiūrėjome pilį-tvirtovę, muziejų
Muziejus
pirkome nutrūkusiais stygas Simonos gitarai, pasipildėme maisto atsargas, užsipildėme kuro bakus, žinoma valgėme ledų , nuo kurių (viena iš versijų) beveik visa grupė apsinuodijo. Kolona pajudėjo link kalno Bliznica. Visą dieną važiuojant prastais Ukrainos keliais, vakarop pasiekėme kalno papėdę, pakilome iki slidinėjimo komplekso turistinės bazės (1530m.). Debesys kabojo žemai, prasidėjo lietus. Pakilus aukščiau išvydome tikrą audrą, nusprendėme leistis žemyn ir pasitvirtinus geram orui ryte, kilti iš naujo. Vakare virėmės barščius, kai kuriems bastūnams buvo bloga sveikata dėl apsinuodijimo. Apsinuodijimo aukų vis daugėjo, tai tapo neišsimiegojimo priežastimi. Ankstyvas gražus rytas 6.00, vis dėl to privertė priartėti prie kalno Bliznica (1881m.) viršūnės, keliukai ir žolė po liūties buvo tapusi koše. Operacija gavosi labai ekstremali. Šalia stūgsojo kalnas Petros (2020m.), Goverla (2060m.)
Kalnai

Atsisveikinome su kalnais leisdamiesi šlaitu link kelio į Ivano Frankovska. Tos dienos tikslas buvo pasiekti Lvova, pažiūrėti miesto architektūros įžymybes. Apsistojome jaukiame motelyje „Mars“, autobusiukas nuvežė į miesto centrą, apsišvietusi ekskursijos vadovė pavedžiojo ir papasakojo apie įžymybes. Buvo telikę pavakarieniauti ir gerai išsimiegoti prieš kelionę namo.

Grįžtant, ukrainiečių pasieniečiai ir muitininkai, sugalvojo kaip reikiant papurtyti mūsų automobilius ir rasti ko nors nelegalaus. Nieko nerado ir labai susigėdo, to priežastimi buvo praeitos savaitės lenkų off-roaderių gabenti antikvariniai Austriški „štik-nož“(0,5m.), kurių jie nedeklaravo ir buvo pagauti kaip šalto ginklo vežėjai. Muitinėje sugaišome 3 valandas. Likęs kelias per Lenkiją nesudarė sunkumų, jau 24.00 buvome Panevėžyje.

Kompanija buvo puiki, kelionė pavyko, Karpatai nuostabūs. Būtinai privalote juos aplankyti.

Galerija – https://www.bastunas.com/gallery/main.php?g2_itemId=52018


Virtualus Turas Karpatai

Bliznica 1881 metrai

L'viv

Ežeras kalnuose

Toks trumpas pasakojimas apie Bastūnus Karpatuose 2009.

Įdomios detalės:
Viso pravažiuota apie 2700km., per 9 dienas.
Dyzelinas 1ltr – 1,7-1,9Lt.
Motelis kalnuose dvivietis (dušas, wc)- 30Lt.
Viešbutis prie trasos dvivietis (3star) – 100Lt.
Degtinė Xorticia Platinum 0,5 – 7,3Lt.
Alus bare – 1Lt.
Kava bare – 0,6Lt.

~ komentarai 4 ~

Miledi 2009.08.18, 00:01

O buvo SUPER 🙂
Gaila, kad L’Vove neapsilankiau 🙂 vadinasi, bus del ko sugrizti :))

MARKO 2009.08.18, 11:03

o kada nuotraukas bus galima pamatyti?? gal ketvirtadieni rinksites i blynine pasidalinti ispudziais su kitais!!!!!

Vaiva 2009.08.18, 13:40

Jeeeeega!!!! Super super! Nepamirstami ispudziai, o Aurimas labai graziai aprase 🙂
As irgi neaplankiau Lvovo, viesbuty lovytej prakiurksojau 🙁

bastunas 2009.08.24, 18:43

taip, kelione buvo nereali, kitais metais reiktu vel pakartoti !!!

Leave a Comment